• APIE • ISTORIJOS • KOMANDA • GLOBOS CENTRO TIKSLAS, FUNKCIJOS • TEIKIAMOS PASLAUGOS • GALVOJU APIE GLOBĄ • GLOBĖJŲ IR ĮTĖVIŲ RENGIMO PROGRAMA • GLOBA (RŪPYBA) • BUDINTIS GLOBOTOJAS • NUOLATINIS GLOBOTOJAS • ĮVAIKINIMAS • GLOBĖJO (RŪPINTOJO) PARINKIMAS • RENGINIAI, NAUJIENOS • MUMS SVARBI JŪSŲ NUOMONĖ • APIE Projekto pavadinimas: ,,Paslaugų, skatinančių ir efektyviai palaikančių globą šeimos aplinkoje, vystymas” Nr. 07-016-P-0001. Trumpas aprašymas: projekto tikslas – diegti ir vystyti paslaugas, kurios skatintų ir palaikytų vaikų globą šeimos aplinkoje, užtikrinant vaikų poreikius ir saugumą. Projekto laikotarpiu bus teikiamos bendruomeninės paslaugos tėvų globos netekusiems vaikams, išskyrus institucijoje globojamus vaikus, bei įvaikintiems vaikams. Siekiama užtikrinti vaikų teises turėti šeimą ir augti saugioje aplinkoje. Taip pat numatoma visų savivaldybių globos centrų specialistų kompetencijų kėlimas, globėjų ir įtėvių rengimo programos tobulinimas, teisės aktų pakeitimai tobulinant vaikų globos sistemą, tinklaveika, visuomenės švietimas ir viešieji ryšiai nacionaliniu ir savivaldybės lygiais, numatoma plėtoti budinčių globotojų institutą, bei įdiegti nuolatinių globotojų institutą. Projekto vykdytojas: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Projekto partneriai: 66 globos centrai ir 60 savivaldybių. Projekto tikslinė grupė: likę be tėvų globos vaikai, kaip jie apibrėžti Socialinių paslaugų įstatyme, išskyrus vaikų globos institucijoje globojamus vaikus, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka laikinai apgyvendinti vaikai ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka įvaikinti vaikai. Projekto siekiami rezultatai: Institucinės globos pertvarkos tikslinių grupių asmenys, gavę bendruomenines paslaugas – 5 527 vaikai; Institucinės globos pertvarkos tikslinių grupių asmenų, palankiai vertinančių gaunamų paslaugų kokybę, dalis – 95 proc. Projekto trukmė: 2023-07-01 – 2027-06-30 Bendros visam projektui ir visiems partneriams skirtos lėšos: 20 046 491,68 Eur. Projektas finansuojamas 2021–2027 metų ES investicijų programos ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis. • ISTORIJOS Globos šeimoje istorija. AUŠRELĖ „Ir meilė duonoj, ir gėlė balse: kiek duodi – tiek tavęs ir lieka…“ (Justinas Marcinkevičius) Aplink matydama aktyviai dirbančius globėjų paieškos specialistus, galvoju, kad vis dėlto globos procesas įdomiausiai atsiveria per pasakojamas istorijas. Kai matai ne tik dokumentų rinkinį, bet ir sužinai vaiko istorijos kontekstą, kai gali pasakyti ne tik „gražu” ar „negražu”, bet pabandyti suprasti, iš kur tas grožis kyla. Aušrelei (mes jos kitaip ir nevadiname) jau 18 metų. Šiuo metu mokosi profesinio rengimo centre, pasirinkusi interjero dizainerės specialybę. Jau antrus metus išrenkama mokyklos prezidente, norėtų toliau studijuoti Klaipėdos valstybinėje kolegijoje. „Džiaugiuosi ir didžiuojuosi tuo, ką dabar turiu, ką esu pasiekusi“, – su šypsena veide sako ji. Aušrelė nuo 3 metų auga globėjų šeimoje. Globėjų dukra labai norėjo turėti sesutę, nes kaimynystėje gyvenanti globojanti šeima globojo mergaitę. Matyt geras pavyzdys – užkrečiamas. Globėjai apsilankė vaikų globos namuose, Aušrelę paėmė svečiuotis ir nebegalėjo sugrąžinti į vaikų namus. Patekimo į šeimą momento Aušra neprisimena, bet globėja pasakojo, kad iš karto globėjus pradėjo vadinti mama ir tėčiu. Pirmieji iš vaikystės atplaukiantys prisiminimai – labai migloti. „Prisimenu, jog buvome sodyboje, mane pastatė į pievos vidurį ant žolės – o aš labai bijojau žolių, gėlių. Labai ryškus prisiminimo momentas – kuomet išmokau dviračiu važiuoti. Mama ir tėtis mane mokė, o po to džiaugėsi mano sėkme“, – pasakojo Aušra. Pokalbiai apie globą šeimoje nebuvo „tabu“ – nuo ankstyvos vaikystės ji augo su žinia, kad yra globojama. Gąsdino mokyklos lankymo pradžios laikotarpis – neišvengė patyčių. Apsipykdavo ir žodžiais apsikeisdavo su mama, tačiau su šeima pavyko sukurti tokį ryšį, kad visi ją labai myli – visi priėmė kaip savą. Sunkiausiais momentais visada pagelbėdavo mama – jai pasipasakodavo, dabar jau pati su savo jausmais bando susitvarkyti, o tik po to į mamos glėbį. Mama turi tokių galių – kai kas nors nutinka – mama tai jaučia. Aušra labai jautriai pasakoja apie santykius su mama: „Mamai jaučiu išskirtinius jausmus. Stebiu draugių santykius su tėvais, ir stebiuosi, jog biologinėje šeimoje kartais pasitaiko ne tokie geri santykiai. Mūsų su mama ryšys labai artimas, nors ne taip dažnai pasakau kad myliu – norisi tą pasakyti dažniau, bet kažkaip neišeina. Savo piešiniais, darbeliais stengiuosi parodyti savo meilę, savo jausmus. Su žodžiais – sunkiau. Savo pasiekimuose ateičiai pasirašiau, kad dažniau mamai pasakysiu gražius žodžius ar savo jausmus.“ Prakalbus apie išdaigas, kurias iškrėsdavo, Aušrelė šypsosi: „Didžiausia išdaiga – padegiau užuolaidas. Mama labai išsigando, užgesino. Paauglystė buvo audringesnė – draugų ratas prasiplėtė. Mama visada prašydavo pasakyti tiesą ir nenuslėpti. Kartais tai pavykdavo, o kartais vėliau pasisakydavau, nors mama nujausdavo. Nespausdavo manęs – mama sulaukdavo momento, kuomet aš pati norėdavau papasakoti. Visada rodydavo rūpestį, dėmesį. Aš taip pat esu linkusi papasakoti kaip man sekėsi. Su biologine šeima palaikau ryšius: bendrauju su mažesne sesute, kuri gyvena globėjų šeimoje, su broliais, kurie taip pat užaugo globojančioje šeimoje. Jie šiuo metu jau pilnamečiai. Mama skatino palaikyti ryšį su biologine šeima. Biologinei mamai neturiu ką pasakyti, ji manęs atsiprašė – priėmiau jos atsiprašymą ir toliau gyvenu“, – sako Aušra. „Turim tradiciją – kartą per mėnesį lankytis spektakliuose, koncertuose. Pradžioje man nepatikdavo, ypač paauglystėje, nes ne daug kas į koncertą eina su mama. Bet dabar suprantu, kad lankytis spektaklyje su mama net įdomiau – dalijamės įspūdžiais, emocijomis, kartu kikename iš juokingų situacijų. Išgyvenimai, kuriuos patiriame abi kartu – neįkainuojama vertybė. Dabar mamą raginu eiti vakarais pasivaikščioti. Kartu ruošiamės šventėms, lankome gimines. Visada esu atsakinga už stalo padengimą šventėms. Mama ruošia maistą aš serviruoju stalą,“ – savo gyvenimo patirtimis dalijasi Aušra. Kartais pagalbos mama kreipdavosi ir į Telšių socialinių paslaugų centro Globos centrą. Aušra labai išgyveno dėl patiriamų patyčių, tada užteko globos koordinatorės ir mamos pokalbių su besityčiojančių vaikų tėvais ir situacija buvo išspręsta. Pati dažnai mokykloje pastebi patyčias ir nelieka abejinga – stabdo jas. „Globos centrui – nuoširdžiausi, geriausi, įsimintiniausi jausmai. Labai myliu savo globos koordinatorę. Visi darbuotojai jautrūs, labai laukiu jų skambučių, žinučių, susitikimų. Noriai jungiuosi į globos centro veiklas, savanoriauju renginiuose. Svarbus pasitikėjimas Globos centro darbuotojais, su kuriais dažnai pasikalbu, rašau žinutes, skambinu, laukiu patarimų, žinau, kad visada sulauksiu pagalbos“, – pasakoja Aušra. „Globėju gali būti žmogus kuris turi didelį atsakomybės jausmą, nuoširdumą, pasitikėjimą, meilę vaikui. Manau, kad kiekvienas, nesvarbu kiek jiems metų – nori gyventi šeimoje.“- įsitikinusi Aušrelė. Pagalvojusi ji pasakė: „Nuo 4 klasės sakiau kad užaugusi norėsiu globoti. Kada tai bus, dar nežinau. Noriu suteikti begalinę meilę ir
